KRUISHEUVEL

Zondagochtend. Gedachten aan een kinderkuil
vol broeiend stro en licht uit de jaren vijftig
op deze heuvel die nog aan alle kanten vastgroeit

in hout, ijzer, marmer en vooral vastberadenheid.

Honderdduizenden kruisen, medaillons en balken,
behangen met tinkelende rozenkransen en foto's
van wie eenduidig gekend wil worden, door-

grond op dit snijpunt van geloof en politiek.

Elke blik roept oudere namen op nu,
elke stap nieuw leven, woord voor woord
aangeblazen tot geknetter van ondertonen,

traag opstijgende rook in het zuidwesten.

Hier heersen de dogma’s en genade van U
die tot mij zwijgt, ontkent wat zich in onze hof,
die geblakerde diepte, eindelijk doet verstaan

als het oorverdovend oogsten van de wereld.

KRYŽIŲ KALNAS

Sekmadienio rytas. Mintys apie vaikišką duobę,
pilną bręstančio šieno ir šviesos iš penkto dešimtmečio,
ant šios kalvos, kuri vis plečiasi ir iš visų pusių apauga

 medžiu, geležimi, marmuru ir ypač pasiryžimu.

Šimtai tūkstančių kryžių, medalionų ir sijų,
nukabinėtų skimbčiojančiais rožančiais ir nuotraukomis
tų, kurie neabejotinai nori būti pažinti, per–

smelkti šioje tikėjimo ir politikos sankirtoje.

Kiekvienas žvilgsnis iškviečia senuosius vardus į dabartį,
kiekvienas žingsnis naują gyvenimą, žodis po žodžio
įpučiamas iki pusbalsio spragsėjimo,

palengva kylantis rūkas pietvakariuose.

Čia viešpatauja dogmos ir gailestingumas Tavasis,
man nebylus esi, paneigi Save mūsų rojaus sode,
ta išdegusi gelmė, galiausiai suprantama

kaip kurtinantys pasaulio derliai.

Vertaling / Vertimas: Andromeda Grigalevichiute

De schaal van Digther, 28 januari 2015